Juostinio pamato skaičiuoklė
Betonas, paklotinis sluoksnis, išilginė + skersinė armatūra ir klojiniai pagal juostos matmenis.
Įveskite duomenis
Pasirinkite pastato planą — bendras juostos ilgis apskaičiuojamas automatiškai
Kiek plati betono juosta (jos storis)
Kiek aukšta betono juosta (nuo dugno iki viršaus)
Pagal LST EN 206
Įprastai 100 mm; skaičiuojama plačiau po 100 mm į kiekvieną pusę
Iš viso viršuje ir apačioje (pvz. 2+2 = 4)
Standartinis prekybinis ilgis — 11,7 m
Kabės — plonesnės armatūros lankeliai, apjuosiantys išilginius strypus
Įprastai 200–400 mm
Įvesti duomenys
Rezultatai
Pamato geometrija
Betonas (C20/25)
Išilginė armatūra
Skersinė armatūra (kabės)
Armatūra iš viso
Klojiniai
Juostinio pamato kaina 2026 m.
Tiksli juostinio pamato kaina priklauso nuo matmenų, pasirinktų medžiagų ir kiekių, todėl ją geriausia apskaičiuoti pagal savo situaciją. Suveskite duomenis aukščiau ir iš karto gausite 2026 m. medžiagų kiekius bei orientacinę kainą — o prireikus darbų, per sekundę atsiųsite užklausą specialistui.
Apie juostinio pamato skaičiuoklė
Juostinis pamatas — vientisa gelžbetonio juosta po visomis laikančiosiomis sienomis ir vidinėmis pertvaromis. Tai dažniausiai renkamas privačių namų pamatų tipas Lietuvoje: jis paskirsto sienų apkrovą tolygiai išilgai pado, gerai dera prie mūrinių, mišrių bei rąstinių konstrukcijų ir yra pigesnis už plokštinį pamatą, kai gruntas pakankamai stiprus.
Skaičiuoklė leidžia iš karto įvertinti visą pagrindinių medžiagų kiekį: monolitinį betoną (pagal LST EN 206 klases nuo C8/10 iki C35/45), paklotinį (liesojo betono) sluoksnį, išilginę bei skersinę armatūrą su nuotūkio sujungimais, ir medinių klojinių lentų poreikį. Nurodę kainas, gausite orientacinę bendrą medžiagų sąmatą.
Ką apskaičiuoja skaičiuoklė
- Bendrą juostos ilgį pagal ašis, pado plotą (hidroizoliacijai) ir šoninių paviršių plotą (šiltinimui)
- Betono tūrį ir svorį su 10 % atsarga tankinimui bei sluoksniavimui
- Paklotinio (liesojo) betono tūrį, jei pasirinktas 100 mm sluoksnis po pamatu
- Rekomenduojamą minimalų išilginės armatūros skersmenį pagal juostos ilgį
- Išilginių strypų segmentų skaičių pagal prekybinį ilgį (11,7 m) ir 40·ϕ nuotūkius
- Skersinės armatūros (kabių) perimetrą, kiekį pagal pasirinktą žingsnį ir svorį
- Bendrą armatūros svorį (išilginė + kabės) kilogramais
- Klojinių lentų kiekį pagal pasirinktus lentų matmenis su 5 % pjovimo atsarga
- Slėgį į gruntą nuo pamato savos masės (kPa) — orientacinis įvertis
Skaičiavimo metodas
Betono tūris gaunamas kaip juostos ilgio L, pločio B ir aukščio H sandauga. Prie užsakomojo kiekio įprastai pridedama 10 % atsarga betono tankinimui, nuostoliams siurbliuojant ir netolygiam pagrindui. Paklotinio betono sluoksnis skaičiuojamas 100 mm platesnis už pačią juostą iš kiekvienos pusės — taip užtikrinamas švarus pagrindas armatūrai ir apsauginis sluoksnis.
Armatūros sujungimai. Prekybinis armatūros strypas — 11,7 m, todėl ilgesnėje juostoje neišvengiami nuotūkiai. Skaičiuoklė įvertina 40·ϕ ilgio persidengimą kiekvienoje sandūroje (pagal Eurokodo 2 rekomendacijas geram sukibimui, klasei B). Rekomenduojamas minimalus skersmuo parenkamas pagal juostos ilgį: iki 10 m — ϕ10, iki 20 m — ϕ12, iki 30 m — ϕ14, ilgesnėms — ϕ16 ir daugiau.
Kabės (skersinė armatūra). Vienos kabės ilgis apskaičiuojamas kaip skerspjūvio perimetras, atėmus 40 mm apsauginį sluoksnį iš visų pusių, ir pridėjus ~100 mm užrišimo kabliukams. Kabių skaičius = juostos ilgis padalintas iš pasirinkto žingsnio, plius vienas kraštinis. Įprastas kabių žingsnis privačių namų juostiniams pamatams — 200–400 mm.
Klojiniai. Skaičiuojamas abiejų vertikalių šonų plotas (juostos ilgis × aukštis × 2). Padalinus iš vienos lentos ploto ir pridėjus 5 % atsargą pjovimui, gaunamas reikiamas lentų kiekis. Skaičiuoklė remiasi tradiciniais mediniais klojiniais — jei naudosite pramoninius (rėminius) klojinius, kiekius derinkite su tiekėju.
Skaičiavimai vadovaujasi STR 2.05.05:2005 „Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas“ ir LST EN 1992-1-1 (Eurokodas 2) minimaliais armavimo reikalavimais. Tikslus konstrukcinis armavimas, atsižvelgiant į grunto savybes, pastato apkrovas ir sezonines įtempimų kombinacijas, turi būti nustatytas konstruktoriaus projekte.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kokia betono klasė tinka juostiniam pamatui?
Privataus namo juostiniams pamatams dažniausiai renkama C20/25 (buvusi M250) — pakankamas stipris ir gera atspara įšalimui. Sunkesniems apkrovoms arba drėgnesnėse vietose galima rinktis C25/30. C16/20 galima pasitelkti neapkrautoms konstrukcijoms ar ūkiniams statiniams.
Kiek betono atsargos užsakyti?
Prie apskaičiuoto tūrio pridedama 10 % atsarga. Ši dalis padengia betono tankinimą (~2–3 %), nuostolius siurbliuojant, netolygumus iškastame griovyje ir įprastas paklaidas matuojant. Jei liejate „iš maišų" mikserinėse, atsarga gali būti mažesnė — 5–7 %.
Ar būtina paklotinis (liesojo betono) sluoksnis?
Rekomenduojama, bet ne visada privaloma. 100 mm liesojo betono sluoksnis suteikia švarų, plokščią pagrindą armatūrai (ji nekabo dumble), veikia kaip apsauginis sluoksnis nuo drėgmės ir paskirsto apkrovą į gruntą. Silpname ar drėgname gruntę — būtinas. Ant tvirtos molio ar smėlio bazės kartais galima praleisti.
Koks turi būti kabių žingsnis?
Įprastai 200–400 mm. Pilo galuose (per pirmus 1–1,5 m) žingsnis dažnai tankinamas iki 150 mm dėl padidėjusių įtempimų. Vidurinėje dalyje pakanka 300–400 mm. Skaičiuoklė leidžia keisti žingsnį — tiksliam skaičiavimui verta konsultuotis su konstruktoriumi.
Kokio ilgio armatūros strypus pirkti?
Standartinis prekybinis ilgis — 11,7 m. Kai kurie tiekėjai pjauna ir į 6 m arba 9 m gabalus, tačiau ilgesnės — pigesnės viename metre ir mažiau sujungimų. Ilgesniuose juostiniuose pamatuose sujungimų neišvengti, todėl skaičiuoklė automatiškai prideda 40·ϕ persidengimo ilgį kiekvienoje sandūroje.
Ar galima liejinį pamatą klotį žiemą?
Galima, bet reikia priedų. Kai lauko temperatūra žemesnė nei +5 °C, į betoną dedami plastifikatoriai ir antifryzai (nešaldantys priedai), o šviežiai išlietas paviršius pridengiamas plėvele su šildymo sluoksniu. Betonas negali sušalti pirmose 24–48 h, kol pasiekia bent 30 % stiprumo. Alternatyva — šildomas šiltnamis virš pamato juostos.
Šaltiniai ir teisės aktai
Skaičiavimai remiasi galiojančiais Lietuvos normatyvais ir oficialiais valstybės institucijų šaltiniais:
- LST EN 1997 (Eurokodas 7) „Geotechninis projektavimas“ — Lietuvos standartizacijos departamentas
- LST EN 1992 (Eurokodas 2) „Gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas“ — Lietuvos standartizacijos departamentas
- LST EN 206 „Betonas. Specifikacija, savybės, gamyba ir atitiktis“ — Lietuvos standartizacijos departamentas
- Statybos techniniai reglamentai (STR) — LR aplinkos ministerija